Spalis nėra tinkamas metas visiškai pamiršti šliužus. Kol orai išlieka drėgni ir gana šilti, jie dar maitinasi, slepiasi ir gali dėti kiaušinėlius. Sutvarkius daržą iki nuolatinių šalnų, galima sumažinti pavasarį išliksiančių kenkėjų skaičių.
Patikrinkite drėgnas ir užtemdytas vietas
Šliužų pirmiausia verta ieškoti ten, kur ilgai laikosi drėgmė ir trūksta saulės. Apžiūrėkite vietas po lentomis, akmenimis, apverstais vazonais ir kitais ant žemės gulinčiais daiktais. Jų taip pat gali būti po sena mulčio danga, tarp piktžolių, šalia komposto ir nedidelėse žemės įdubose.
Atkreipkite dėmesį į pažeistas kopūstų, salotų, braškių ir kitų augalų vietas. Ten kenkėjų gali būti daugiau nei kitose lysvėse. Kiaušinėliai dažniausiai būna smulkūs, apvalūs, balkšvi arba gelsvi ir susitelkę grupelėmis. Radinius geriau atsargiai surinkti kartu su trupučiu žemės ir pašalinti iš sklypo, tačiau svarbu jų nesupainioti su kitų bestuburių kiaušinėliais.
Sumažinkite žiemojančių šliužų slėptuvių skaičių
Po derliaus nuėmimo iš probleminių lysvių pašalinkite pūvančias daržoves, pažeistų vaisių likučius, piktžoles ir gausiai susikaupusius šlapius lapus. Jei vasarą šliužai slėpėsi po mulčiu, dalį jo pakelkite ir patikrinkite apatinį sluoksnį.
Vietas, kuriose kenkėjų buvo ypač daug, galima atsargiai išpurenti. Taip lengviau pastebėti netoli paviršiaus esančias kiaušinėlių sankaupas. Vis dėlto nereikėtų visiškai nuvalyti viso sodo: lapai ir mulčias saugo dirvą nuo temperatūros svyravimų ir suteikia prieglobstį naudingiems organizmams. Pirmiausia tvarkykite tas vietas, kuriose šliužai telkiasi masiškai.
Įrenkite paprastus spąstus
Kol šliužai dar aktyvūs, ant pažeistų lysvių galima padėti nedideles lentas, tankaus kartono gabalus arba apverstus vazonus, po kuriais lieka tarpas. Naktį kenkėjai gali palįsti po tokiais daiktais, o ryte juos bus lengva surinkti. Spąstus ypač verta tikrinti po lietaus arba drėgnos nakties.
Surinktus šliužus pašalinkite iš daržo, o slėptuves reguliariai apžiūrėkite. Paliktos be priežiūros jos gali tapti papildomomis kenkėjų susitelkimo vietomis. Nedideliame darže veiksmingas ir rankinis rinkimas vakare arba anksti ryte, naudojant žibintuvėlį ir pirštines.
Taip pat naudojami indeliai su alumi arba kitu rūgimo kvapo masalu. Juos reikia dažnai išvalyti ir atnaujinti turinį, todėl toks būdas reikalauja nuolatinės priežiūros.
Kada prireikia specialių preparatų
Jei šliužų labai daug, mechaninių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju naudojami specialūs preparatai nuo šliužų, tarp jų – granuliuotos priemonės su geležies fosfatu. Jų veiksmingumas spalį priklauso nuo oro: atvėsus ir sumažėjus kenkėjų aktyvumui, masalai gali veikti silpniau.
Preparatus naudokite tik taip, kaip nurodyta ant pakuotės. Metaldehido turinčios priemonės gali būti pavojingos naminiams gyvūnams, jei šie praryja granules, todėl preparatus būtina laikyti ir naudoti itin atsargiai.
Kurių naminių priemonių geriau vengti
Druska nėra tinkamas būdas naikinti šliužus lysvėse, nes gali didinti dirvos druskingumą ir pabloginti sąlygas augalams. Koncentruotas actas arba amoniakas taip pat nėra universalios ir saugios rudens apdorojimo priemonės.
Geležies sulfatas nelaikomas įprasta priemone šliužams ar jų kiaušinėliams naikinti dirvoje, todėl viso daržo juo laistyti nereikėtų. Medienos pelenai ir garstyčių milteliai kartais naudojami kaip barjerai, tačiau po lietaus jų poveikis greitai susilpnėja.
Sudarykite sąlygas natūraliems pagalbininkams
Šliužais minta kai kurie paukščiai, varlės, rupūžės ir plėšrūs vabalai. Todėl verta išsaugoti tokioms rūšims palankią aplinką, nepašalinant visų natūralių slėptuvių ir nenaudojant nereikalingų agresyvių priemonių.
Kai kur pasitelkiamos ir biologinės priemonės, pavyzdžiui, preparatai su parazitiniais nematodais. Jų rezultatai priklauso nuo šliužų rūšies, dirvos temperatūros ir drėgmės, todėl prieš naudojant būtina įvertinti, ar konkretus produktas tinkamas jūsų sąlygoms.
