Krevetės dažnai kelia abejonių dėl jose esančio maistinio cholesterolio. Vis dėlto vertinant jų vietą mityboje svarbu atsižvelgti ne tik į vieną maistinę medžiagą, bet ir į sočiųjų riebalų kiekį, paruošimo būdą bei tai, kuo krevetės pakeičia kitus baltymų šaltinius.
Maistinis cholesterolis ne visada lemia cholesterolio kiekį kraujyje
Krevetėse yra nemažai maistinio cholesterolio, tačiau jo poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje nebūtinai yra toks reikšmingas kaip sočiųjų riebalų. Todėl vien krevečių cholesterolio kiekis dar neleidžia spręsti, ar patiekalas bus nepalankus širdžiai.
Svarbus visas racionas: jeigu krevetės pasirenkamos vietoje riebios ar stipriai perdirbtos mėsos gaminių, bendras sočiųjų riebalų kiekis maiste gali sumažėti.
Kuo krevetės gali būti palankios mitybai?
Krevetės yra nedaug kalorijų turintis baltymų šaltinis, jose taip pat yra omega-3 riebalų rūgščių. Šios rūgštys siejamos su palankesne riebalų sudėtimi kraujyje, nors krevetėse jų yra mažiau nei riebioje žuvyje.
Be to, krevetėse natūraliai yra labai mažai sočiųjų riebalų. Dėl to jos gali būti tinkama subalansuotos mitybos dalis, ypač kai į patiekalą nededama daug riebalų ar druskos.
Paruošimo būdas gali pakeisti patiekalo vertę
Virtos, garuose ruoštos ar ant grotelių keptos krevetės yra kitoks pasirinkimas nei gruzdintos krevetės su riebiais padažais. Kepant aliejuje, naudojant paniruotę ar sviestinį padažą, patiekale gali gerokai padaugėti riebalų ir kalorijų.
Palankesni deriniai – krevetės su daržovėmis ir viso grūdo produktais. Taip pat verta saikingai naudoti sūrius padažus, nes papildomas natrio kiekis priklauso ne tik nuo pačių krevečių, bet ir nuo viso recepto.
Kiek krevečių įtraukti į racioną?
Daugumai suaugusiųjų tinkama porcija gali būti maždaug 85–115 gramų. Krevetes galima įtraukti į savaitės valgiaraštį kaip vieną iš jūros gėrybių pasirinkimų, tačiau naudinga jas kaitalioti su kitais produktais, ypač riebia žuvimi, kurioje yra daugiau omega-3 riebalų rūgščių.
Svarbu krevetėmis ne papildyti racioną greta įprastų riebių mėsos patiekalų, o jomis pakeisti dalį sočiųjų riebalų turinčių baltymų šaltinių. Tuomet keičiasi ne tik vieno produkto sudėtis, bet ir viso patiekalo maistinė vertė.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Jeigu gydytojas yra rekomendavęs riboti cholesterolio kiekį maiste arba laikytis specialios mitybos, krevečių kiekį ir vartojimo dažnumą verta aptarti individualiai. Mitybos pasirinkimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į visą racioną, o ne vien į vieną produktą.
