Orchidėjos lapų pageltimas ne visada reiškia, kad augalas žūsta. Svarbu įvertinti, ar keičia spalvą vienas senas apatinis lapas, ar problema greitai plinta ir atsiranda kitų nerimą keliančių požymių.
Kada lapo pageltimas yra natūralus
Falenopsis kartais palaipsniui netenka vieno seniausių apatinių lapų spalvos. Iš pradžių jis pabąla, vėliau visiškai pagelsta ir galiausiai nukrenta. Jei kiti lapai atrodo sveiki, o augalas leidžia naujus, toks procesas gali būti natūralus.
Pageltusio lapo iš karto kirpti nereikėtų, nes augalas dar gali pasisavinti jame esančias maisto medžiagas. Procesui pasibaigus, senas lapas paprastai lengvai atsiskiria.
Požymiai, kad reikia ieškoti priežasties
Susirūpinti verta, jei vienu metu gelsta keli lapai, spalva greitai plinta arba lapai tampa minkšti, susiraukšlėję ir gležni. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į tamsias, rudas ar juodas dėmes.
Tokie požymiai gali rodyti ne vien įprastą seno lapo nykimą, todėl reikėtų patikrinti ne tik lapus, bet ir augimo sąlygas bei šaknis.
Patikrinkite šaknis ir substratą
Orchidėjų šaknims reikia ne tik drėgmės, bet ir oro. Jei substratas nuolat šlapias, dalis šaknų gali pradėti nykti ir pūti. Pažeistos šaknys nebegali tinkamai aprūpinti augalo vandeniu ir maisto medžiagomis, todėl lapai gali gelsti, prarasti stangrumą ir raukšlėtis.
Sveikos šaknys paprastai būna tvirtos ir stangrios, o pažeistos dažnai patamsėja, suminkštėja ir tampa gležnos. Jei nustatomas puvinys, augalą gali tekti persodinti į šviežią substratą ir pašalinti sunykusias šaknų dalis.
Neskubėkite laistyti dažniau
Pageltę ar susiraukšlėję lapai ne visada reiškia, kad orchidėjai trūksta vandens. Tokia išvaizda gali atsirasti ir dėl per didelės drėgmės, kai pažeistos šaknys nebegali jos pasisavinti.
Prieš laistant verta patikrinti substratą ir šaknis. Orchidėją reikėtų laistyti tada, kai substratas beveik išdžiūsta, o ne laikytis nekintamo grafiko, nepaisant aplinkos sąlygų.
Įvertinkite šviesą, temperatūrą ir mitybą
Lapai gali gelsti dėl per stiprios tiesioginės saulės, staigaus atvėsimo ar per žemos temperatūros. Pravartu prisiminti, ar augalas neseniai nebuvo perkeltas prie kito lango, ar nestovi skersvėjyje ir nepatyrė staigių temperatūros pokyčių.
Priežastis gali būti ir maisto medžiagų trūkumas. Azoto stoka siejama su laipsnišku lapų geltonavimu, o magnio trūkumas dažniau atsispindi senesniuose lapuose.
Kada augalą būtina gelbėti
Skubiau veikti reikia tada, kai geltonumas greitai plinta, lapai vysta ar minkštėja, šaknys tamsėja ir tampa gležnos, o ant lapų atsiranda rudų arba juodų dėmių. Toks požymių derinys gali būti susijęs su netinkama priežiūra arba grybeliniu ar bakteriniu pažeidimu.
Probleminę orchidėją reikėtų atskirti nuo kitų kambarinių augalų, apžiūrėti lapus ir šaknis bei įvertinti laistymo, šviesos ir temperatūros sąlygas. Jei augalo būklė sparčiai blogėja arba priežasties nustatyti nepavyksta, verta kreiptis į augalų priežiūros specialistą.
