Arbata gali būti tik papildoma odos priežiūros dalis, o ne apsaugos nuo saulės ar įprastų priežiūros priemonių pakaitalas. Kai kuriuose augaluose esantys junginiai siejami su poveikiu uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui, todėl skirtingos arbatos gali papildomai palaikyti odos būklę.
Mėtų arbata – kai vargina su hormonais siejami bėrimai
Mėtų arbata dažnai minima kalbant apie hormoninius odos pokyčius. Androgenai, tarp jų testosteronas, gali skatinti didesnę riebalų gamybą odoje. Dėl to poros gali lengviau užsikimšti ir atsirasti bėrimų. Mėtų arbata gali būti vertinama kaip papildoma priemonė, tačiau ji nepakeičia dermatologinio gydymo ar individualios odos priežiūros.
Žalioji arbata – antioksidantų šaltinis
Žaliojoje arbatoje gausu katechinų – augalinių junginių, padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso. Oksidacinis stresas ir uždegiminiai procesai gali būti siejami su kolageno bei elastino irimu, paraudimu ir ankstyvais odos senėjimo požymiais.
Žaliosios arbatos sudedamosios dalys taip pat gali prisidėti prie odos apsaugos nuo saulės poveikio ir tolygesnės jos išvaizdos. Vis dėlto tai nereiškia, kad arbata gali pakeisti kremą nuo saulės.
Baltoji arbata – odos stangrumui palaikyti
Baltoji arbata apdorojama minimaliai, todėl joje išlieka įvairių antioksidantų, tarp jų kvercetino ir teaflavinų. Šie junginiai gali padėti apsaugoti odą nuo oksidacinio streso, uždegiminių procesų ir ultravioletinių spindulių daromos žalos.
Baltoji arbata taip pat siejama su kolageno ir elastino apsauga. Šie baltymai svarbūs odos stangrumui ir elastingumui.
Hibiskų arbata – drėgmės ir elastingumo palaikymui
Hibiskuose esantys junginiai gali būti susiję su kolageno ir hialurono rūgšties gamyba, taip pat padėti apsaugoti odos ląsteles nuo uždegiminių procesų. Todėl ši arbata dažnai minima kaip galinti būti naudinga sausai odai.
Vis dėlto poveikis priklauso nuo konkretaus produkto, vartojimo būdo ir individualios odos būklės. Vien arbata neišspręs odos sausumo priežasties, ypač jei ją lemia netinkama priežiūra ar kiti veiksniai.
Ramunėlės ir rooibosas – skirtingos augalinės medžiagos
Ramunėlėse esantis apigeninas ir kiti augaliniai junginiai gali padėti apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Laboratorinių tyrimų duomenimis, ramunėlių turinčių ant odos naudojamų priemonių poveikis siejamas su mažesniu paraudimu, patinimu ir egzemos požymiais. Tačiau nėra pakankamo pagrindo teigti, kad geriant ramunėlių arbatą galima gydyti aknę, egzemą ar veido paraudimą.
Rooibose randama antioksidantų, tarp jų aspalatino, notofagino ir flavonoidų. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad šie junginiai gali padėti apsaugoti odos ląsteles nuo oksidacinio streso ir ultravioletinių spindulių sukeliamos žalos.
Šias arbatas galima vertinti kaip kasdienės rutinos papildymą, o ne gydymo priemonę. Svarbu laikytis įprastos odos priežiūros ir saugotis saulės, o užsitęsus bėrimams, paraudimui ar sausumui ieškoti tinkamiausio sprendimo pagal individualius poreikius.
