Nuotolinis darbas per pastaruosius metus tapo įprasta milijonų žmonių kasdienybės dalimi. Tačiau diskusijos, kur dirbti geriau – namuose ar biure – nesibaigia.
Vieni darbdaviai įsitikinę, kad namuose darbuotojai dažniau blaškosi ir tampa mažiau produktyvūs. Kiti pastebi, kad galimybė bent dalį savaitės dirbti nuotoliniu būdu didina darbuotojų pasitenkinimą ir padeda juos išlaikyti.
Moksliniai tyrimai rodo, kad vieno visiems tinkamo atsakymo nėra. Darbo pobūdis, darbuotojo aplinka ir pasirinktas nuotolinio darbo modelis gali turėti didelę reikšmę.
Tačiau yra bent trys apie nuotolinį darbą paplitę įsitikinimai, kurie nėra tokie vienareikšmiai, kaip kartais manoma.
Mitas Nr. 1: namuose žmonės dirba mažiau produktyviai
Vienas dažniausiai girdimų argumentų prieš nuotolinį darbą – namuose esą per daug trukdžių. Šaldytuvas, televizorius, šeimos nariai ir buities darbai neva trukdo susikaupti.
Tačiau tyrimų rezultatai rodo kur kas sudėtingesnį vaizdą.
Dar 2015 metais atliktame eksperimente buvo tiriami Kinijos skambučių centro darbuotojai. Atsitiktinai darbui iš namų paskirti žmonės eksperimento metu demonstravo maždaug 13 proc. didesnį produktyvumą.
Dalį skirtumo paaiškino ilgesnis faktinis darbo laikas, o kitą dalį – didesnis atliktų užduočių kiekis per minutę.
Vis dėlto tyrimas atskleidė ir kitą problemą: dalis darbuotojų vėliau nusprendė grįžti į biurą. Viena priežasčių buvo susirūpinimas dėl galimybių kilti karjeros laiptais.
Ką parodė naujesni tyrimai?
Dar įdomesni rezultatai gauti tiriant hibridinį darbo modelį, kai dalį savaitės žmogus dirba biure, o dalį – namuose.
Dideliame eksperimente dalyvavo daugiau kaip 1 600 darbuotojų. Viena grupė biure dirbo penkias dienas per savaitę, o kitai buvo leidžiama dvi dienas dirbti iš namų.
Rezultatai parodė, kad hibridinis darbas nepablogino darbuotojų veiklos rezultatų.
Nebuvo nustatyta reikšmingų skirtumų vertinant darbo rezultatus, paaukštinimus ar programuotojų parašyto kodo kiekį.
Taigi pats faktas, kad darbuotojas kelias dienas per savaitę dirba namuose, dar nereiškia mažesnio produktyvumo.
Mitas Nr. 2: nuotoliniu būdu dirbantys žmonės mažiau lojalūs įmonei
Kitas dažnas argumentas – darbuotojas, kuris retai mato kolegas ir vadovus, ilgainiui praranda ryšį su organizacija.
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba logiškai. Tačiau praktikoje rezultatai gali būti priešingi.
Minėtame daugiau kaip 1 600 darbuotojų eksperimente tarp hibridiniu būdu dirbusių žmonių darbuotojų kaita sumažėjo maždaug trečdaliu.
Ypač ryškus skirtumas pastebėtas tarp darbuotojų, neužimančių vadovaujančių pareigų, moterų ir žmonių, kuriems kelionė į darbą užtrukdavo ilgiau.
Viena galimų priežasčių gana paprasta – lankstesnis darbo grafikas gali palengvinti kasdienį gyvenimą.
Jeigu žmogui nereikia kiekvieną dieną valandų praleisti automobilyje ar viešajame transporte, atsiranda daugiau laiko šeimai, poilsiui ir asmeniniams reikalams.
Mitas Nr. 3: sugrįžus į biurą darbuotojai automatiškai jaučiasi geriau
Darbas biure turi neabejotinų privalumų. Gyvas bendravimas gali palengvinti idėjų aptarimą, naujų darbuotojų mokymą ir komandinio ryšio kūrimą.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad privalomas buvimas biure penkias dienas per savaitę automatiškai padidina darbuotojų pasitenkinimą.
Tyrimuose pastebėta, kad darbuotojai, pasirinkę vidutinio intensyvumo hibridinį modelį – maždaug dvi dienas per savaitę biure – nurodė geresnę darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, didesnį pasitenkinimą darbu ir mažesnį izoliacijos jausmą.
Svarbiausia gali būti ne pasirinkimas tarp „namų“ ir „biuro“, o tinkama jų pusiausvyra.
Visiškai nuotolinis ir hibridinis darbas – ne tas pats
Kalbant apie tyrimų rezultatus svarbu atskirti visiškai nuotolinį darbą nuo hibridinio darbo.
Kai kurie tyrimai rodo, kad visiškai nuotoliniu būdu dirbančių žmonių produktyvumas tam tikrose profesijose gali būti mažesnis.
Priežastys gali būti sudėtingesnis bendravimas, darbuotojų mokymas, mentorystė, motyvacija ar organizacinės kultūros kūrimas.
Tačiau kitose profesijose nustatytas priešingas rezultatas. Pavyzdžiui, 2025 metais paskelbtame didelio skambučių centro tyrime visiškai nuotoliniu būdu dirbusių darbuotojų produktyvumas padidėjo apie 10 procentų.
Todėl nuotolinio darbo efektyvumas labai priklauso nuo konkretaus darbo pobūdžio ir jo organizavimo.
Tai kur vis dėlto geriau dirbti?
Vienareikšmio atsakymo nėra.
Programuotojui, buhalteriui, pardavimų specialistui ir gamybos darbuotojui tinkamiausias darbo modelis gali būti visiškai skirtingas.
Tačiau moksliniai duomenys rodo, kad teiginys „biure darbuotojai visada dirba geriau“ nėra universali taisyklė.
Daugeliui biuro darbuotojų kompromisu gali tapti hibridinis modelis – dalį savaitės dirbti namuose, o likusias dienas skirti darbui biure, susitikimams ir tiesioginiam bendravimui su kolegomis.
Galiausiai svarbiausia ne pati darbo vieta, o tai, kaip organizuojamas darbas, kaip vertinami rezultatai ir ar darbuotojams sudaromos sąlygos efektyviai atlikti savo užduotis.
