Dirbtinis intelektas keičia ne tik kasdienes darbo užduotis, bet ir jaunų žmonių karjeros pradžią. Didžiausi iššūkiai kyla ten, kur didelę darbo dalį galima atlikti naudojant generatyvinio dirbtinio intelekto įrankius.
Automatizavimui jautrios studijų kryptys
Didesnė rizika kyla informatikos, kompiuterių inžinerijos, informacinių sistemų valdymo, kalbų ir tekstų rengimo krypčių absolventams. Šiose srityse nemažai užduočių susijusios su informacijos apdorojimu, programavimu, vertimu ar turinio kūrimu – veiklomis, kurias dirbtinio intelekto sistemos vis dažniau gali atlikti arba paspartinti.
Tai nereiškia, kad šių sričių specialistai tampa nereikalingi. Tačiau vien diplomo gali nepakakti: darbdaviams vis svarbesni tampa gebėjimas prižiūrėti automatizuotus procesus, tikrinti jų rezultatus ir pritaikyti technologijas konkrečioms užduotims.
Didžiausias poveikis tenka karjeros pradžiai
Analizuojant Teksaso valstybinių universitetų absolventų išsilavinimo, užimtumo ir pajamų duomenis, nustatyta, kad nuo 2022 metų pabaigos skirtumai tarp studijų krypčių tapo ryškesni.
Jeigu automatizuojamų užduočių dalis kryptyje būdavo 10 procentinių punktų didesnė, tikimybė įsidarbinti per pirmuosius metus po studijų sumažėdavo maždaug 1,7 procentinio punkto. Darbą radusių absolventų pirmųjų metų pajamos buvo apie 5 procentais mažesnės nei mažiau pažeidžiamų krypčių absolventų.
Kurioms sritims pokyčiai kol kas mažiau grėsmingi?
Mažesnis automatizavimo poveikis stebimas profesijose, kuriose būtinas tiesioginis bendravimas su žmonėmis, praktiniai veiksmai ir individualus sprendimų priėmimas. Tarp tokių sričių minimos medicina ir pacientų priežiūra, švietimas, psichologija, socialinis darbas, gyvūnų mokslai bei viešbučių vadyba.
Šiose profesijose technologijos gali padėti atlikti dalį administracinių ar informacinių užduočių, tačiau jos nepakeičia žmogiško kontakto, fizinės priežiūros ir situacijos vertinimo realiomis sąlygomis.
Skiriasi ir absolventų nedarbo rodikliai
2024 metais informatikos ir inžinerijos krypčių absolventų nedarbas siekė apie 7–8 procentus. Medicinos ir švietimo srityse jis buvo maždaug 1–2 procentai, o specialiojo ugdymo absolventų grupėje – apie 0,7 procento.
Šie skirtumai rodo, kad studijų krypties pasirinkimas gali turėti įtakos ne tik ilgalaikei karjerai, bet ir galimybei greitai įsitvirtinti darbo rinkoje po universiteto baigimo.
Keičiasi ir jaunų žmonių sprendimai dėl studijų
Sunkesnė įsidarbinimo pradžia skatina dalį absolventų ilgiau likti švietimo sistemoje. Pavyzdžiui, apie du trečdaliai 2024 metais informatiką baigusių studentų iškart tęsė mokslus.
Dirbtinis intelektas veikia ir būsimų studentų pasirinkimus. Tyrime nagrinėtuose universitetuose automatizavimo lygiui padidėjus 10 procentų, tokių studijų krypčių studentų skaičius sumažėjo 4,8 procento.
Renkantis profesiją vis svarbiau vertinti ne tik dabartinę paklausą, bet ir tai, kokią vertę specialistas galės kurti kartu su technologijomis. Atspariausios gali būti tos kompetencijos, kurios apima bendravimą, atsakomybę, praktinį darbą ir gebėjimą priimti sprendimus neapibrėžtose situacijose.
