Ilgaamžiškumu pasižyminčiuose regionuose galima pastebėti tam tikrų bendrų mitybos įpročių. Tarp jų minimi keli kasdien vartojami gėrimai, tačiau jų poveikį sveikatai reikėtų vertinti atsargiai, ypač kalbant apie alkoholį.
Vanduo – kasdienio skysčių vartojimo pagrindas
Ilgaamžiškumo tyrėjas Danas Buettneris tarp dažnai vartojamų gėrimų pirmiausia išskiria paprastą vandenį. Tokiuose regionuose gyvenantys žmonės jį geria reguliariai visą dieną, o ne tik pajutę troškulį.
Pakankamas skysčių kiekis svarbus normaliai organizmo veiklai. Jis ypač siejamas su tinkamu inkstų ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbu.
Kava be cukraus ir grietinėlės
Kitas dažnai minimas gėrimas – kava, geriama be cukraus ir grietinėlės. Joje yra polifenolių ir kitų biologiškai aktyvių junginių, kurių galimas poveikis uždegiminiams procesams bei kitoms organizmo funkcijoms yra nagrinėjamas.
Aprašomuose tyrimuose reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne 2-ojo tipo diabeto ir kai kurių neurologinių ligų rizika. Vis dėlto toks ryšys savaime neįrodo, kad būtent kava lemia geresnę sveikatą ar ilgesnį gyvenimą.
Raudonasis vynas vertinamas prieštaringai
Trečias gėrimas, minimas kalbant apie ilgaamžių regionų įpročius, yra raudonasis vynas. Kai kuriose tokiose vietovėse jis tradiciškai vartojamas valgant. Raudonajame vyne yra resveratrolio, flavonoidų ir kitų junginių, kurių poveikis sveikatai yra nagrinėjamas.
Tačiau ši sąrašo dalis yra labiausiai ginčytina. Nors anksčiau vyno sudėtyje esančioms medžiagoms buvo skiriama daug dėmesio, alkoholio vartojimas taip pat siejamas su rimtais pavojais sveikatai. Todėl vynas neturėtų būti rekomenduojamas kaip priemonė ilgaamžiškumui skatinti.
Svarbu vertinti visą gyvenimo būdą
Vien gėrimai nepaaiškina, kodėl tam tikruose regionuose žmonės dažnai gyvena ilgai. Mitybos pasirinkimai yra tik platesnio kasdienio gyvenimo būdo dalis, todėl pavienių produktų ar gėrimų nereikėtų vertinti kaip savarankiško sprendimo sveikatai gerinti.
