Poros konfliktas dažnai prasideda nuo vieno konkretaus įvykio, tačiau greitai gali virsti ginču apie tai, kas apskritai teisus. Tuomet pradinė problema pasitraukia į antrą planą, o pokalbį užvaldo kaltinimai ir seni priekaištai. Įtampą gali padėti sumažinti paprastas sakinys, kuriuo pripažįstama konkreti savo atsakomybės dalis.
Pripažinkite tai, už ką iš tiesų esate atsakingi
Ginčo metu galima pasakyti: „Tu teisus, tai yra mano atsakomybė.“ Svarbu, kad šis pripažinimas būtų susijęs su konkrečiu veiksmu, o ne su visu konfliktu. Pavyzdžiui, galima pripažinti, kad neįspėjote apie pasikeitusius planus, pamiršote svarbią informaciją ar priėmėte sprendimą jo neaptarę.
Toks sakinys nereiškia, kad sutinkate su visais partnerio kaltinimais. Jis tik parodo, kad gebate sąžiningai įvertinti savo elgesį ir pripažinti tą dalį, kurioje kitas žmogus yra teisus.
Kodėl pokalbis gali nurimti
Kai žmogus jaučiasi neišklausytas, jis dažnai pradeda kalbėti garsiau, kartoti savo argumentus ir pateikti vis daugiau pavyzdžių. Tai nebūtinai kyla iš noro įžeisti – kartais taip siekiama būti suprastam.
Konkrečios atsakomybės dalies pripažinimas leidžia partneriui pajusti, kad jo pastaba buvo išgirsta. Kartu savo klaidą pripažįstantis žmogus išsaugo galimybę vėliau paaiškinti kitą situacijos pusę, visiškai neatsisakydamas savo pozicijos.
Venkite ginčo išplėsti senais priekaištais
Jeigu net ir nedidelės klaidos lieka nepripažintos, neišspręstas nepasitenkinimas gali sugrįžti per kitą konfliktą. Tuomet ginčas dėl vieno įvykio greitai tampa pokalbiu apie daugybę ankstesnių situacijų.
Norint sutelkti dėmesį į dabartinę problemą, verta pirmiausia įvardyti, kas konkrečiai buvo padaryta netinkamai. Tai padeda atskirti šiandienos klausimą nuo ankstesnių nuoskaudų, kurios gali būti nesusijusios su dabartiniu nesutarimu.
Kaip suformuluoti pripažinimą
Veiksmingiau skamba ne bendras „gerai, aš klydau“, o aiškus sakinys, nusakantis konkretų veiksmą. Pavyzdžiui: „Tu teisus, turėjau apie tai pasakyti anksčiau“ arba „Man nereikėjo priimti tokio sprendimo prieš tai su tavimi nepasitarus“.
- Įvardykite konkretų veiksmą, o ne kaltinkite save apskritai.
- Pripažinimo iškart nesusilpninkite žodžiu „bet“.
- Pasakykite tai tada, kai suprantate, kad partnerio pastaba pagrįsta.
- Nesiekite prisiimti visos kaltės, jei atsakomybė iš tiesų yra pasidalijusi.
Ką pasakyti vėliau
Jeigu po pripažinimo lieka kitų svarbių klausimų, juos galima aptarti atskirai, kai pokalbis nurims. Pirmiausia verta parodyti, kad išgirdote partnerio pastabą, o tik tada paaiškinti savo požiūrį ar įvardyti, kas jums patiems buvo nemalonu.
Svarbu ne laimėti ginčą, o neleisti, kad konkretus nesutarimas virstų tarpusavio kaltinimų grandine. Sąžiningas savo dalies pripažinimas padeda išlaikyti pokalbį arčiau tikrosios problemos ir sudaro daugiau galimybių ieškoti sprendimo.
