Trumpas, staigus sukimosi pojūtis gali pasireikšti ne tik vaikštant, bet ir atsigulus, pasisukus lovoje ar atlošus galvą. Nors toks epizodas gali išgąsdinti, jo pobūdis dažnai suteikia svarbių užuominų apie galimą priežastį.
Kai svaigimą sukelia galvos padėties pakeitimas
Jeigu aplinka ima suktis verčiantis ant kito šono, gulantis ar keliant galvą, viena iš galimų priežasčių yra gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas. Tokie epizodai paprastai prasideda staiga ir trunka trumpai, dažnai mažiau nei minutę.
Kartu gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, pusiausvyros praradimas ar nevalingi akių trūkčiojimai. Pasikartojantys simptomai nėra pagrindas savarankiškai nustatyti diagnozę, todėl juos verta aptarti su gydytoju.
Kaip prie svaigimo gali prisidėti vidinė ausis
Pusiausvyrą padeda palaikyti vidinėje ausyje esanti vestibulinė sistema. Joje yra skysčio pripildyti pusratiniai kanalai, reaguojantys į galvos sukimosi judesius, taip pat smulkūs kalcio karbonato kristalai, padedantys jausti gravitaciją ir linijinį judėjimą.
Kai šie kristalai pasislenka į vieną iš pusratinių kanalų, keičiant galvos padėtį jie pradeda judėti ir dirgina receptorius. Tuomet ausis smegenims siunčia judėjimo signalą, kuris gali nesutapti su akių perduodama informacija. Dėl šio neatitikimo atsiranda staigus sukimosi pojūtis.
Kas gali lemti kristalų pasislinkimą
Tiksli šio sutrikimo priežastis ne visada nustatoma. Su juo gali būti siejami su amžiumi susiję pokyčiai, galvos trauma ar smūgis, taip pat ankstesnė vidinės ausies liga.
Trumpi pozicinio svaigimo epizodai paprastai nesusiję su klausos praradimu. Vis dėlto pasikartojantį ar neįprastą galvos svaigimą svarbu įvertinti mediciniškai, nes panašus simptomas gali pasireikšti ir dėl kitų sveikatos sutrikimų.
Kaip nustatoma ir gydoma ši būklė
Gydytojas gali atlikti specialius padėties mėginius, kurių metu galva ir kūnas tam tikru būdu perkeliami į gulimą padėtį. Vienas iš tokių tyrimų yra Dikso–Holpiko mėginys. Jis gali sukelti trumpą, kontroliuojamą svaigimo epizodą ir padėti įvertinti simptomų pobūdį.
Gydymui dažnai taikomi specialūs galvos ir kūno judesiai, kuriais pasislinkę kristalai grąžinami į kitą vidinės ausies dalį. Tokias manipuliacijas turėtų atlikti arba parodyti sveikatos priežiūros specialistas. Daugeliu tokių atvejų vaistų ar chirurginio gydymo neprireikia, tačiau tinkamą sprendimą parenka gydytojas.
Kada būtina kreiptis skubios pagalbos
Galvos svaigimą gali lydėti požymiai, rodantys kitą, skubiau vertintiną problemą. Nedelsiant kreipkitės į specialistus, jei kartu atsiranda:
- ūmus ar neįprastas galvos skausmas;
- krūtinės skausmas, dusulys ar labai padažnėjęs širdies plakimas;
- dvejinimasis akyse arba staigus regos ar klausos pablogėjimas;
- kalbos sutrikimas, veido ar galūnių silpnumas, tirpimas;
- sąmonės netekimas ar traukuliai.
Jei svaigimas kartojasi keičiant kūno padėtį, užsirašykite, kada jis prasideda, kiek trunka ir kokie simptomai jį lydi. Ši informacija gydytojui gali padėti tiksliau įvertinti situaciją.
